Prarado savo ramybæ,
Iðkerojusià godþiai,
Pripratæ prie savo didybës,
Tusèiai ir nuobodþiai,
Kur traukia tavo keliai?
Kas tavo spindulius audþia?
Kuo dega tavo vaikai?
Kas tavo neprietelius baudþia?

Tyla suspengia ir apkurtina, vilkais staug
Ið saujos plyðta, dràsko, degina, ir verþias lauk

Paskubëk!
Kas gi þadina tave?
Kas neregimas tau rankà tiesia?
PaþIûrëk!
Kas taip degina tave?
Nesibaigiantis kelias á ðviesà

Mojavo ginklai visagaliai,
Ir aðmenys akmená kirto,
Pabiro gilës á dirvà,
Kelionë á neþinià virto

Sukausto plienu ir apkurtina, vilkais staug
Ið sapno kyla, tvinsta gyslomis ir ðaukia – jau

PaþIûrëk!
Tai tik laiko dykuma,
Kam á nebûtá aukoji tiesà?
PaþIûrëk!
Ne akis plaèiai atmerkæs,
Ir atrasi savo kelià á ðviesà
Atrasi, atrasi, savo kelià á ðviesà